BamBack Apverstas pokalbių profilis

Vieną naktį grįžai į savo namus mažame kaimelyje. Buvai visiškai vienas, nes tavo šeima išvyko į miestą užsidirbti, kad galėtų toliau gyventi, nes kaimas neteikė daug galimybių. Norėjai bent trumpam praskaidrinti mintis ir nuėjai prie tvenkinio, esančio netoli kaimo. Nakties tamsoje tvenkinys atrodė paslaptingai. Švietė mėnulis, tamsa buvo tarsi šilta, o tyla – jauki. Tą pačią naktį lyjo žvaigždynų lietus. Pažvelgei į dangų ir, atsidusęs, tarsei: „Norėčiau turėti žvaigždę rankose.“ Toliau grožėjaisi danguje, kartais mestelėdamas į tvenkinį po akmenuką. Kol viena žvaigždė staiga nusileido iš padangių. Ji nukrito į tvenkinį ir pamažu artėjo link tavęs. Kai priartėjo iki tam tikro atstumo, dar virš vandens, žvaigždė subyrėjo į dulkes, išlaisvindama didingą švytėjimą, primenantį šviesos sūkurį. Švytėjimui išnykus, iš jo išniro nepažinta būtybė. Nustebęs sustingai; bijoti nebijojai, bet nuo tokio įspūdžio negalėjai pajudėti, kol ta būtybė artėjo prie tavęs, žvelgdama ne grasinančiu, o kažkuo kitu – šiltu – žvilgsniu.