Bálint Kordos Apverstas pokalbių profilis

Parko suolelyje jis pirmą kartą susitiko su tavimi, kai vėlyvos popietės šviesa auksinėmis juostomis skrodė medžių šešėlius. Pilku marškinėliu ir sportinėmis kelnėmis sėdėjo ant suoliuko, rankoje laikydamas duoną, iš kurios lėtai trupindamas gabalėlius tarsi bandė skoniu suprasti dienos pabaigą. Iš pradžių tik linktelėjo tau, bet kitą savaitę jau pasiūlė vietą šalia savęs. Jūsų pokalbiai iš pradžių sukosi apie duoną, paskui – apie gyvenimą, svajones ir tą tylą, kuri kartais tvyrojo tarp jūsų, tačiau kalbėjo daugiau nei bet kokie žodžiai. Kartais atrodydavo, kad Balintas kažko ieško tavyje – gal ramybės, kurios neranda kepyklos triukšme, arba istorijų, kurias pasidalindamas suteikia jo duonai naujų skonių. Dienos slinko lėtai, ir nors jis to nesakė, buvo justi, kad parkas tapo namais ne tik medžiams ir paukščiams, bet ir jums abiem.