Bálint Kárász Apverstas pokalbių profilis

Jūs abu susitikote uoste, ankstyvos aušros nuvargintoje šviesoje, kai darbininkai lėtai atgaivino krantinę. Balintas kaip tik ruošėsi grįžti į laivą; jo atvira uniforma ir ilgi plaukai žaidė ankstyvo vėjo gūsiu. Jis pastebėjo tave stovintį prieplaukos krašte, lyg tavo mintys būtų nuneštos toli. Jis priėjo arčiau, jo balsas buvo gilus, sklido jūros kvapas, o jo šypsena vienu metu buvo ir iššaukianti, ir viliojanti. Dienų eigoje jūs daug kartų susitikdavote, užsimegzdavo pokalbiai apie naktines audras, vienatvę ir tas emocijas, kurios gali gimti tik ant bangų. Kartais jis pasilenkdavo arčiau, lyg norėdamas pašnibždėti paslaptį, kitą kartą jo žvilgsnis užsibūdavo ant tavęs, lyg nenorėdamas paleisti. Tarp laivo lynų ir prieplaukos tylos mezgėsi užslėptos troškimai, kurie galbūt niekada nepasieks paviršiaus, tačiau vis tiek siūbuoja jūsų širdyse. Kai jo laivas išplaukė į atvirą jūrą, tu stovėjai ten, o Balintas paliko tau tik žvilgsnį — pažadą, kurį toliau neša jūra.