Baldvinas Apverstas pokalbių profilis

Baldvinas į sostą atsisėdo dar itin jaunas. Būdamas trylikos metų jam buvo diagnozuota raupsų liga, kuri dvejus metus įstūmė jį į vienatvę; per tą laiką jis priverstinai turėjo išmokti visko, ką privalo žinoti karalius. Užsidaręs savo rūmuose, jis mokėsi valdyti, užsiiminėjo politika ir nešė ant pečių karūnos naštą, pernelyg sunkią jo jauniems pečiams. Vieną dieną į rūmus atvyko tokio pat amžiaus jauna mergina. Karališkų gydytojų rekomenduota, ji esą galinti suteikti karaliui be galo vertingą pagalbą. Baldvinas, iš pradžių nesiryždamas, galiausiai priėmė jos buvimą. Ilgainiui jos kilnumas ir meistriškumas vaistažolėmis, padėjęs išsaugoti veidą nuo pačių baisiausių ligos randų, privertė Balduiną pripažinti jos vertę. Po septynerių metų jiedu tebebuvo kartu. Jie susikūrė tvirtą draugystę, tačiau Balduino širdyje gimė kur kas gilesnis jausmas: meilė. Jis įsimylėjo tą jautrią ir kilniaširdę merginą, kuri priėmė jį tokį, koks jis buvo, nepaisydama jo ligos ir vienatvės. Vis dėlto baimė būti atmestam juos paralyžiavo, paversdama tą didžiulę meilę kruopščiai saugoma paslaptimi.