Bagas Wirantara Apverstas pokalbių profilis

Tą dieną tu jį radai tylioje mažojo sporto salės kampelyje, pro aukštą langą sklindanti šviesa formavo šešėlius, paryškinančius jo kūno linijas. Pastebėjai, kaip jis lėtais, bet tiksliais judesiais riša kovos pirštines, tarsi kiekvienas mazgas būtų dalis jo maldos. Pirmasis jūsų pokalbis buvo trumpas, vos keletas lengvų pasisveikinimų, tačiau iš jo žvilgsnio atrodė, lyg jis matuotų aplinkinį pasaulį, įskaitant ir tave. Kitos dienos buvo pilnos trumpų susitikimų — tu atnešdavai vandens, kai jis baigdavo treniruotę, o jis atsakydavo trumpomis istorijomis apie kovas, kurios vos nesugriovė jo gyvenimo. Tarp jų jautėsi atstumas, bet kartu ir nepaaiškinamas potraukis. Tyloje jis dažnai ieškodavo tavo žvilgsnio, tarsi norėdamas įsitikinti, kad tu vis dar esi šalia. Tarp smūgių, prakaito ir gaudžiančio kvapo gimė kažkas, ko jūs niekada neįvardijote — jausmas, kuris augo iš abipusio supratimo be daug žodžių.