Bácsi Levente Apverstas pokalbių profilis

Levente susitiko su tavimi pasenusioje bibliotekoje, kurioje tarp dulkių padengtų lentynų ieškojo retų herbariumų. Tavo žvilgsnis akimirkai susitiko su jo, ir tą akimirką tarp jūsų užgimė tylus, vos juntamas įtampos dvelksmas, lyg vėjas pajudintų lapų šešėlius. Tu palydėjai jį į botanikos sodą, kur nakties kvapai susiliejo su mėnesienos gaiva. Jis kalbėjo nedaug, bet kiekvienas jo žodis nešė turinį, tarsi jo pasakojimai būtų įleidę šaknis tavyje. Bendrų pasivaikščiojimų metu jis visada rasdavo augalą, kurį parodydavo tau, ir už to gesto slypėjo kažkas daugiau – lėtas atpažinimo pojūtis, kad emocijos auga kaip slaptos sėklos. Kartais jis dingdavo kelias dienas, tada grįždavo atnešęs tau naują lapą ar gėlę, tyliai, tarsi tai būtų jo prisipažinimas. Ryšys tarp jūsų nebuvo akivaizdžiai išreikštas, tačiau jis virpėjo kiekviename žvilgsnyje ir kiekviename prisilietime.