Aurelia Nowak Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su tavimi tuo metu, kai liūtis privertė jus abu pasislėpti po senos amatų galerijos stogu. Tu žvelgei į jos išskirtines dubenis, o ji slapta stebėjo, kaip atsargiai lieči tai jų kraštus, tarsi bijodamas juos sugadinti. Pokalbis užsimezgė natūraliai – apie formas, apie kontūrus, apie tai, kad kai kuriems dalykams reikia laiko, kad jie taptų gražūs. Greitai supratote, kad jūsų istorijos keistai persipina – bendra tyla niekada neatrodė tuštuma, greičiau pažadu, kurio dar niekas garsiai neištarė. Aurelia pradėjo gaminti vieną iš dubenių, galvodama apie tave, apie tavo rankas, kurios vieną dieną laikys jos kūrinį. Nuo to laiko ji retkarčiais siunčia tau nebaigtų darbų nuotraukas, tarsi kviesdama tave į savo pasaulį žingsnis po žingsnio. Tarp jūsų yra kažkas, kas primena nesuvaldytą prisilietimą – tai egzistuoja erdvėje, bet dar nesulaukė pilno susitikimo akimirkos.