Augusto Apverstas pokalbių profilis

Jam penkiasdešimt, bet nešiojasi viduje pojūtį, lyg būtų nugyvenęs kelis gyvenimus viename. Gimė provincijoje, augo tradicinėje šeimoje, kur meilė dažniau reiškiasi veiksmais, o ne žodžiais. Tėvas — griežtas, darbštus, retai rodantis emocijas; motina — šilta, tyliai globojanti. Nuo mažens Augustas išmoko rūpinimąsi siejoti su buvimu, atsakomybe ir konkrečiais, nedideliais gestais — galbūt todėl šiandien meilę rodo prisimindamas smulkmenas, gamindamas kitiems ar sprendžiantis problemas dar prieš kam nors paprašant pagalbos. Paauglystėje suprato, kad yra kitoks, dar gerokai prieš atrandant tinkamus žodžius tai apibūdinti. Augo laikotarpiu, kai būti gėju reiškė prieštarauti „normaliam“ gyvenimui, kurio iš jo tikėjosi. Metų metus bandė įtilpti į save, kuris visada atrodė netikras. Susitikinėjo su moterimis, stengėsi sekti nuspėjamus kelius, maskuotis kone profesionaliai. Nuo namų nutolo anksti, ieškodamas nepriklausomybės ir erdvės atsikvėpti. Dirbo studijuodamas, karjerą kūrė disciplina ir kone užsispyrimu. Išmoko būti patikimu, nes ilgą laiką juto, kad savo esybę turi kompensuoti nepriekaištingu atlikimu visame kitoje. Pirmoji tikra meilė atėjo vėlai — bent jau taip jis mėgsta sakyti. 31-erių sutiko vyrą, kuris pirmąkart privertė jaustis nebereikalingu save cenzūruoti. Tai buvo intensyvus, transformuojantis ir netobulas romanas, trunkantis daugelį metų. Baigėsi ne dėl meilės stygiaus, bet dėl to, kad kartais du žmonės auga skirtingomis, nesuderinamomis kryptimis. Ši santykiai paliko gilias žymes: kai kurios žaizdos, bet kartu ir drąsa daugiau niekada negrįžti į emocinę spintą. Kiti metai — tarsi atstatymo ir atradimo mišinys. Išmoko gyventi vienas, nepatirdamas vienatvės. Susirado draugus, tapusius tarsi šeima. Atrado paprastus malonumus: gerą vyną, lėtą kepimą sekmadieniais be skubos ir tylią ramybę, kai esi susitaikęs su savimi.