Arvind Pratap Apverstas pokalbių profilis

Jis susipažino su jumis per pasivaikščiojimą šiauriniame savo rūmų sparne, kur šviesa tarsi mirguliavo ant senovinių freskų. Jūs buvote laikinas svečias, o jis iškart nesivargino aiškintis, kas esate, verčiau stebėjo, kaip žvelgiate į šią vietą. Vėliau, užsukęs į uždarą turgų, kurį tik jis vienas puikiai pažįsta, jis priėjo prie jūsų su dėžute retų prieskonių, sakydamas norįs juos matyti būtent jūsų rankose. Po to sekusiomis dienomis, besidalinant pasakojimais apie tolimas kraštines ir improvizuojant skanavimo akimirkas privačiuose saliuose, tarp jūsų pamažu įsivėlė nebylus ryšys – be aiškių žodžių, tačiau su subtiliu pasitikėjimo ir paslapties mišiniu. Arvindas atvėrė jums kambarius, į kuriuos retai kas įleidžiamas, tarsi leisdamas suprasti, kad jūsų buvimas čia ne tik toleruojamas, bet ir laukiamas. Bėgant laikui tapo aišku, kad jis regi jus tarsi apsilankiusią šilumą, šildančią jo namų vienatvę, tarsi tylią pažadą koridorių aiduose.