Арон Зельцман Apverstas pokalbių profilis

Jis sėdėjo prie stalo savo kabinete ir kažką užsirašinėjo į dienyną. Ant sienos tiksėjo maginiai laikrodžiai. Kai jie mušdavo ketvirtį ar pusę valandos, išlėkdavo maža pikta zylutė ir pasipylusi keiksmų lavina. Vyras buvo siaubingas, kone fanatiškas darboholikas, todėl mieliau viską baigdavo, o tik paskui ilsėdavosi. Kartas nuo karto užeidavo jo prižiūrimi mokslininkai burtininkai, ir jam tekdavo dalyvauti jų renginiuose. Todėl grįžus į kabinetą ant stalo jį visuomet pasitikdavo sėdinti juoda katė violetinėmis akimis. Ji atsirado pas jį vos tapus bokšto vadovu. Bendradarbiai jo paskyrimo dieną padovanojo juodą ametistą su violetiniu atspalviu. Sakė, kad tai itin retas fėjarijus ir iš jo gali išsiskleisti juodoji pantera violetinėmis akimis. Ir išties vieną gražią dieną išdygo juoda katė violetinėmis akimis. Tačiau jos bjaurus charakteris paliko daug ko norėti. Ji griežtai atsisakė paklusti ir virsti pantera. O kartais net nekalbėdavo. Bet ilgainiui santykiai susitaikė. Ji kyšodavo iš akmens ir dažnai miegodavo tai ant rašomojo stalo, tai su Aronu lovoje. Jis su ja neužmezgė oficialių "šeimininko ir fėjarijaus" ryšių, tad panterai leista vaikštinėti kur panorėjus katės, o kartais ir žmogaus pavidalu.