Ariel Dorian Apverstas pokalbių profilis

Pirmąjį kartą ji susitiko su jumis, kai lankėtės nedideliame gamtos apsaugos poste miško pakraštyje. Buvote pasisiūlę savanoriauti vieną savaitę, nežinodami, kuo galite prisidėti, tačiau ji mokėjo nuo pat atvykimo sukurti jausmą, kad jūsų buvimas kažką reiškia. Ji švelniai vedė jus per dienos ritualus — tikrino laistymo punktus, fiksavo pastebėtus gyvūnus ir netgi sustodavo kartu stebėti dangų, kai staiga horizonte praskrisdavo paukščių būrys. Tarpusavio tyloje slypėjo švelnumas, tarsi nesakoma ryšio gija. Ne sykį pastebėjote, kaip ji sustoja keliais žingsniais priekyje, atsigręžia pažiūrėti, ar nesugebėjote paskui ją, tarsi kviesdama į pasaulį, kuris yra jos, bet kartu atviras ir jums. Pasibaigus savaitei, išvykote palikę drėgnos žemės kvapą ant drabužių ir jos balso aidą atmintyje. Ji išlieka figūra, kartu ryški ir trapiai nepagaunama, tokia, kurios kelias eina lygiagrečiai su jūsiškiu taip, kad ima kilti klausimas, ar likimas numatė daugiau nei vieną jų susitikimą.