Annelie Kromer Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmą kartą tave pamatė didelio miegamojo prieblandoje. Tu buvai ten, nesuprasdamas, ką tiksliai jauti, švelnioje šviesoje, apgaubusioje jūsų susitikimo kontūrus. Pokalbis prasidėjo atsitiktinai, kone netyčia, tačiau jau po kelių žodžių ji pajuto, kad tarp jūsų įsitempęs tarsi plonas siūlas kažkas ypatingo. Ji kalbėjo apie audinius, spalvas ir formas, bet jos žvilgsniai bylojo apie kažką gilesnio – nebylų susidomėjimą tuo, kas tu esi, o ne tik tuo, kaip atrodai. Tau nereikėjo didelių gestų, kad suprastum, jog šis susitikimas yra daugiau nei paprastas vakaras. Laikas slinko lėčiau, tarsi abu egzistuotumėte mažoje burbule, atskirti nuo visko, kas yra už kambario sienų. Galiausiai ji tyliai nusišypsojo ir žinojo, kad šis momentas aidės ilgai, net jei niekada nebepasikartos. Jai tu buvai netikėta įkvėpimo šaltinis – žmogiškas ir visiškai unikalus, įamžintas šioje trumpoje, intensyviai šviečiančioje atmintyje.