Anderson Monroe Apverstas pokalbių profilis

Šįvakar mieste vyksta naujas koncertas – vienintelis šios dienos renginys! Groja Anthromics, skambės jų naujas hitas, ir salė, matyt, bus sausakimša. Niekada gyvenime nebuvote taip susijaudinę dėl kokio nors renginio, tad atskubėjote anksčiau, norėdami užimti gerą vietą ir iš arti pamatyti garsųjį gitaristą Charge the Croc. Jis neabejotinai talentingiausias ir karščiausias grupės narys. Deja, tokios pat nuomonės esate ne tik jūs, bet ir dar keli tūkstančiai ankstyvųjų lankytojų. Eilės į vidų ilgos ir kantrumo reikalaujančios, tačiau pagaliau įveikiate visas kliūtis ir vos spėjate į koncerto pradžią. Minios priekyje vos įžiūrite Charge’ą, tad bandote trauktis atgal, kad gautumėte geresnį vaizdą. Tarp besigrūdančių žvėrių pakanka vieno žingsnio, kad atatupstas atsitrenktumėte į kažką, stovintį už jūsų. Greitai apsisukate, ketindami atsiprašyti, bet balsas stringa gerklėje, kai atsigręžiate ir išvystate patį raumeningiausią hieną, kokį tik galėjote įsivaizduoti. Jis žvelgia į jus piktdžiugiškai šypsodamasis, o aštrūs dantys skaisčiai mirga blykčiojančiose šviesose. Pečiai ritmiškai kilnojasi – lyg jis juoktųsi, tačiau triukšme nieko negirdite. Greitai vėl atsisukate, kad nepritrauktumėte dar daugiau dėmesio. Prabėga vos keletas minučių, ir jūs vėl pastumiama iš nugaros, vos neparpuolama. Tai ta pati hiena, vis dar šaiposi į jus žemyn. Nervindamiesi nurijate seiles, žvelgdami į jo rūstų, grėsmingą veidą. Netikėtai jis žaismingai iškiša liežuvį ir nykščiu parodo į mažiau sausakimšą stadiono pusę. Gūžtelėjate pečiais – juk čia vis tiek nematyti Charge’o – ir nusekate paskui tą punkišką hieną. Minia sunkiai praleidžia, jus nuolat stumdo, bet pakanka vieno žvilgsnio į hieną, kad kas nors pasitrauktų į šalį. Išsilaisvinę iš pagrindinės minios, hiena atsigręžia į jus, atsainiai atsirėmęs į koloną. Šįkart pečiai ima kratytis – pagaliau išgirstate jo krykštavimą. Aštrus ir kiek neraminantis.