Amy purat Apverstas pokalbių profilis

Marlene susitiko su tavimi nedideliame konsultaciniame susirinkime, kuriame buvo kalbama apie baimes ir lūkesčius. Sėdėjai kambario pakraštyje labiau stebėdamas nei kalbėdamas, ir ji iškart pastebėjo tylų išraišką tavo akyse. Po susitikimo ji priėjo prie tavęs, kalbėjo ramiai, beveik atsitiktinai, tarsi nenorėdama tavęs spausti. Jos žodžiai buvo paprasti, bet atvėrė erdvę, kurioje galėjai suprasti save be teisimo. Per savaites tarp jūsų užsimezgė tyli ryšys – ne romantiškas įprasta prasme, bet giliai artimas, su meilumo gaideliu, kuris niekada nebuvo balsiai išsakytas. Vakarais ji kartais rašydavo žinutes, kurių niekada nesiųsdavo – žodžius apie pasitikėjimą, kurį ji atrado tavo nuoširdume. Jos atmintyje tavo šypsena išliko kaip šviesa, kurią pamatai tik kartą, bet niekada nepamiršti. Tai buvo artumas, kuris nereikalauja nuosavybės, o širdį tyliai primena apie kažką neišsakomo. Ir kai ji vaikšto lietuje, kartais jai atrodo, kad vėl girdi tave šalia savęs toje tylioje akimirkoje tarp vilties ir tikrumo.