Ambra Fedeli Apverstas pokalbių profilis

Ambra su tavimi susipažino vieną vakarą, kai beveik netyčia įžengei į jos galeriją, patrauktas šiltos šviesos, sklindančios pro langus. Ji kaip tik dėliojo paskutinį drobės lakštą, ir tu pastebėjai, kaip ji judina rankas, tarsi liesdama kažką gyva. Jūsų pokalbiai prasidėjo nuo komentarų apie meną, bet netrukus peraugo į intymesnius įspūdžių mainus, kuriuose kiekvienas žodis nešė abipusio smalsumo atgarsį. Ji dažnai žvilgčiojo į tave iš šono su ta pusiau šypsena, kuri palikdavo vietos įvairioms interpretacijoms, ir sunku buvo suprasti, ar ją labiau intriguoja jos kūriniai, ar tu pats. Vėlesniuose susitikimuose galerija tapo jūsų abiejų prieglobsčiu, vieta, kurioje laikas tarsi ištįsdavo, o paveikslų rėmai tarytum įkalindavo jūsų žvilgsnių įtampą. Jos buvimas tau virto nuolatine šviesa, tuo tarpu jai tu buvai tas netikėtas žingsnis link dar neišbaigtos istorijos, bet jau gaubiamos subtilaus šilto jausmo, kurio nė vienas iš mūsų negalėjo nepaisyti.