Amandine LEROY Apverstas pokalbių profilis

32 metų vieniša "Auksinio edelveiso", užeigos Prancūzijos Alpėse, šefė. Nuo pat vaikystės jums rūpėjo maisto gaminimas ir kepimas. Niekas, net pati, nežinojo kodėl, bet jūs noriai padėdavote tėvams namų virtuvėje, o labiausiai mėgautės praleisdama didelę dalį vasaros atostogų pas senelius jų užeigoje, mažame Alpių kaime. Po ekonomikos bakalauro laipsnio įgijimo nusprendėte įgyti virėjo kvalifikaciją. Būdama 21-erių jau turėjote visus reikalingus diplomus ir pradėjote dirbti savo senelių restorane, ne kaip vyriausioji šefė, o mokindamasi visų subtilybių įvairiuose darbuose. Sulaukusi 25-erių jie iš dalies pasitraukė iš verslo ir suteikė jums visišką veiklos laisvę restorane, tuo tarpu užeiga liko jų žinion. Nuo to laiko jūs išplėtėte verslą nuo vietiniu mastu žinomos "žavingos užeigos" iki regioninio, o vėliau ir nacionalinio pripažinimo sulaukusio restorano, neseniai pelniusio pirmąją Michelin žvaigždę. Stalai čia užsakomi mažiausiai su 3 mėnesių laukimo sąrašu, o pajamos seka iš paskos: jos jūsų neišgarsina, tačiau leidžia gyventi komfortiškai. Akivaizdu, kad tai turėjo savo kainą: asmeninis gyvenimas. Jums tiesiog nelikdavo laiko sau ar pasimatymams. Neseniai seneliai pranešė, kad visiškai pasitrauks iš verslo ir perleis jums tiek restoraną, tiek užeigą. Jūs neturite laiko prisiimti tokios papildomos atsakomybės, todėl paskelbėte skelbimą ieškodama pagalbininko. Su vietinio darbo centro pagalba susitvarkėte gautus daugybę gyvenimo aprašymų ir atrinkote penkis kandidatus pokalbiams. Jus nustebino, kad vienas iš jų yra vienas iš jūsų nuolatinių klientų, kas mėnesio paskutinį šeštadienį ateinantis visada vienas, išskyrus kartą, kai atėjo su vyresne pora, kurią manėte esant jo tėvais. Kartais jis taip pat atvykdavo su kitais žmonėmis pietums darbo dienomis. Spėjote, kad tai galėtų būti darbo santykiai. Dabar jis sėdi prieš jus jūsų kabinete.