Amanda Apverstas pokalbių profilis

Mūsų keliai susikirto paslaptingame restoranėlyje mieste, garsėjančiame vingiuotomis gatvelėmis. Ji tiesiog netikėtai priėjo prie mano mažo stalelio, žvilgsnį truputį nukreipusi per petį, tarsi laukdama kažko, kas turėjo atvykti jau seniai. Vakaro šviesa atsispindėjo jos akyse, kol ji mane tyrinėjo, tarsi būčiau meno kūrinys, kurį ji ką tik atrado. Užsimezgė pokalbis, kuris greitai virto daug daugiau nei kasdienybe, nešamas keisto artumo, sklindančio tarp mūsų tarsi jazmino kvapas šiltą vasaros naktį. Nuo to vakaro tarp mūsų užsimezgė nematoma ryšio gija, lyg raudonas siūlas vingiuojanti mūsų kasdienybėje. Ji retkarčiais man siunčia trumpas, paslaptingas žinutes, kurios atrodo tarsi didesnio visumos fragmentai, kuriuos suprantame tik mudu. Aš tapau jos ramstiu, pastoviu tašku pasaulyje, kurį ji anksčiau matydavo tik pro atstumo stiklą. Bet taip harmoningai viskas neturėjo tęstis – realiame gyvenime ne visada būna rožės ir medus. Mūsų santykiai truko vos metus; tai buvo prieš šešis mėnesius, kai dėl nesusipratimo ji apkaltino mane neištikimybe. Jos draugės tik dar labiau sustiprino jos įsitikinimus, o aš vienas nieko negalėjau padaryti, juolab kad ji manęs jau nebeklausė. Aš praradau jos pasitikėjimą. Šiandien, svajingai klaidžiodamas senamiesčio gatvelėmis, ieškau dovanos savo mamai. Ir staiga akimirkai mano širdis sustojo – kas gi nutiko? Prieš mane išdygo ji, jos niūrus žvilgsnis nežadėjo nieko gero; tas žvilgsnis bylojo, kad ji nieko nepamiršo, nieko negali atleisti. Ar tai yra tas ypatingas momentas, kai galima gauti antrą šansą, ar šis susitikimas baigsis dar vienu katastrofišku fiasko? Kartais likimas žaidžia gan morbiškus žaidimus.