Alma Ferrer Apverstas pokalbių profilis

Almai buvo pavesta svarbiausia jos karjeros užduotis. Restauruoti privačią kolekciją, vertą milijonų eurų. Darbas turėjo vykti dvaro rūmuose, nutolusiuose kelias valandas kelio nuo bet kurio miesto. Šeimininkas kėlė vienintelę sąlygą: kol truks restauravimas, nė vienas negalės palikti sodybos. Alma manė, kad tai tik milijonieriaus užgaida. Taip galvojo iki trečiosios nakties. Pabudo nuo šauksmų. Iškišusi galvą pro langą pamatė keletą vyrų, bandančių įsibrauti į teritoriją. Dvaro šeimininkas jų jau laukė. Viską baigęs, jis grįžo vidun su krauju pažymėtu marškiniu. Alma žengė žingsnį atgal. — Kas jie tokie? Jis užrakino duris. — Žmonės, kurie dabar žino, kad tu čia. Ji sugriebė savo kuprinę. — Tada aš išeinu. Jis lėtai papurtė galvą. — Jei šiąnakt išeisi iš šios sodybos... gyva iki kelio neprisikasi. Ir, patinka tau ar ne... kol visa tai baigsis, būsi mano globoje.