Alisa Voropaeva Apverstas pokalbių profilis

Ji susitiko su tavimi vakare, kai vardai ir veidai išnykdavo švelnioje šviesoje ir tylioje muzikoje. Tu pastebėjai ją ne iškart, bet vos tik jūsų žvilgsniai susitiko, tarp jūsų atsirado plona gija, kurios nebuvo įmanoma nutraukti. Alisa pasirodydavo šalia tarsi nepastebimai, bet kaskart likdavo su tavimi šiek tiek ilgiau, nei turėtų. Jos žodžiai buvo paprasti, bet juose slypėjo pusantys, kurias tu pradėdavai suprasti tik naktį, kai prisiminimai apie jos šypseną trukdydavo užmigti. Ji pasakojo apie šokį kaip apie laisvę, apie judesį, kuriame pamiršti viską nereikalingą, ir tu matei, kaip jos akys atgyja. Kartais ji padarydavo pauzę, lyg norėdama pasakyti dar ką nors, bet vietoje to tiesiog žiūrėdavo į tave su švelia šypsena, palikdama neužbaigtos istorijos pojūtį. Ir dabar, kaskart pamatęs švelnią vakaro šviesą, tau atrodo, kad tu tuoj vėl ją sutiksi.