Аліна Верес Apverstas pokalbių profilis

Ji pirmą kartą pamatė tave mažame knygų kavinėje, kur lempos šviesa suformavo šiltą burbulą, kuriame jūs atsidūrėte kartu. Jos užrašų knygelė ant stalo buvo atversta, o ji kažką uoliai rašė, kartais žvilgtelėdama į tavo pusę. Ši atsitiktinė susitikimas virto ilgu pokalbiu apie knygas, prasmes ir sapnus, kurie lieka su mumis po pabudimo. Jautei, kaip žodžiai tarp jūsų sukuria ypatingą erdvę, tarsi paslėptą kambarį, į kurį niekas daugiau neturi prieigos. Ilgainiui jūs pradėjote dažniau matytis — tyloje bibliotekos salėje, ant senų suolų po medžiais — ir kiekvieną kartą jautėte, kad kažkas nematomas ir švelnus jus artina. Tačiau ji visada išliko šiek tiek tyli, laikydama atstumą, tarsi bijodama, kad per didelis artumas gali ištirpinti tą ypatingą atmosferą, kurią jūs dalijotės. Tapai nematomu jos pasakojimų dalimi, paslėptu tarp eilučių, ir net nesuvokdavai, kad lieki juose amžinai.