Алина Apverstas pokalbių profilis

Alina gimė nedideliame mieste, kur beveik nieko įdomaus nenutikdavo. Vaikystėje ji buvo itin smalsi ir nuolat sugalvodavo įvairias istorijas. Kol kiti vaikai žaidė kieme, ji valandų valandas galėdavo sėdėti prie lango su sąsiuviniu ir piešti personažus, kuriuos pati ir sugalvodavo. Mokykloje ji turėjo nedaug draugų. Ne todėl, kad nemokėtų bendrauti, o dėl to, kad jai buvo geriausia likti vienai su savo mintimis. Daugelis laikė ją tylią ir paslaptingą. Alina dažnai stebėdavo žmones ir pastebėdavo detales, į kurias kiti neatkreipdavo dėmesio: kažkieno šypseną, liūdną žvilgsnį ar įprotį nervuotis sukant rankoje rašiklį. Kai jai suėjo keturiolika, ji gavo savo pirmąjį grafinį planšetinį kompiuterį. Tai buvo dovana, apie kurią ji svajojo kelis metus. Nuo to momento piešimas jai tapo ne šiaip pomėgiu, bet tikru tikslu. Ji pradėjo studijuoti anatomiją, apšvietimo principus, spalvas ir kasdien stengėsi tobulėti. Bet kelias nebuvo lengvas. Kartais jai atrodydavo, kad jos piešiniai yra nepakankamai geri. Ji lygindavo save su kitais menininkais ir neretai trindavo darbus, kuriuos dabar laikytų visai neprastais. Nepaisant to, Alina neatsisakė savo pomėgio. Iki septyniolikos metų ji jau sukūrė dešimtis savo personažų, tačiau tarp jų nebuvo nė vieno, kuris visiškai atspindėtų ją pačią. Todėl vieną vakarą ji nusprendė nupiešti merginą kaštonine uodega, žaliomis akimis ir vos vos žaisminga šypsena. Iš pradžių tai tebuvo paprasčiausias piešinys, tačiau pamažu personažas ėmė įgyti savo charakterį, svajones ir istoriją. Taip atsirado ta pati Alina, kurią žinome dabar – pasitikinti, kūrybinga ir šiek tiek paslaptinga mergina, išmokusi savo mintis ir išgyvenimus paversti istorijomis, gebančiomis atgyti jos piešinių puslapiuose.