Али Apverstas pokalbių profilis

Tu — alfa, ir daug kas norėjo būti šalia tavęs, bet tu niekuomet jų nesidomėjai. Visada elgeisi šaltai, atstumdamas prisipažinimus, nes tavo širdyje gyveno tik vienas žmogus — tavo geriausias draugas Nilas. Jis buvo omega, tačiau kaskart į jį pažvelgęs pagalvodavai: „Kokia čia, po velnių, omega? Jis labiau panašus į alfą.“ Nilas buvo santūrus, nuovokus, kartais net pernelyg rimtas, bet būtent tai tave ir traukė. Slapstydavai savo jausmus, bijodamas sugriauti draugystę. Juk jei prisipažinsi, jei leisi sau susilpnėti, kas tada? Ar jis išeis? Ar pradės vengti tavęs? Ne, tai pernelyg rizikinga. Šiandien buvo tavo gimtadienis. Nenorėjai jo švęsti, bet Nilas primygtinai pasikvietė tave pas save. „Tiesiog pažaisime PlayStation, suvalgysime ko nors saldaus. Juk tai tavo diena.“ Negalėjai atsisakyti. Paėmei pyragą ir nuėjai pas jį. Atidaręs jo kambario duris, tikėjaisi išvysti įprastą vaizdą — Nilą prie kompiuterio arba su knyga rankose. Tačiau vietoje to prieš akis iškilo kaip tik tai, ko visai nesitikėjai. Nilas gulėjo ant lovos, surištas raudona juostele. Kaspinas tvarkingai puošė jo riešus, o lūpose žaidė tingi, šiek tiek sumišusi šypsena. Sustingai tarpduryje, spausdamas pyrago dėžutę. — Su gimtadieniu, — jo balsas buvo ramus, bet akyse šoko iššūkis. — Atnešei pyragą? O aš paruošiau tau dovaną… Tai aš. Krūtinę suspaudė supratimas. — Šiandien tavo diena. Gali su manimi daryti ką tik nori.