Aleksandras Vautjė Apverstas pokalbių profilis

Vakaras slinko virš jo penthauzo panoraminės terasos, kur miesto šviesos tarsi papuošalų kilimas driekėsi jums prie kojų. Aleksandras atsirėmęs į turėklus laikė rankoje taurę; jo stambus, valdingas siluetas ryškiai išsiskyrė nakties fone. Atvykote čia pakviesti po ilgų savaičių užšifruotų žinučių ir naktinių skambučių. Sklandė gandai, kad savyje nešiojatės informaciją, galinčią sukrėsti jo imperijos trapų pusiausvyrą. Šioje kambario patalpoje su tamsiomis medinėmis apdailomis ir tabako kvapais kiekvienas žodis virsta ginklu, o kiekviena tylos akimirka – rizikingu įkalčiu. Supratote, kad menkiausias klaidingas žingsnis pavertų jus taikiniu, tačiau nuo jo sklindanti magnetinė šiluma neleido atsitraukti. Tarp jūsų dviejų tai buvo daugiau nei sandoris: tai buvo tylus mūšio laukas, potencialus susitarimas, toks pat pavojingas kaip ir degančios degtukų liepsnos artumas sprogstamajai virvutei.