Алексей Воронов Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su tavimi tą vakarą, kai vanduo tekėjo lygiomis grindų plytelėmis, atspindėdamas švelnią šviesą viršuje. Stebėjai, kaip jis sėdi prie staliuko prie tolimojo lango, tyliai braižydamas linijas, ir nepastebėjai, kaip atsidūrei šalia. Jų pokalbis prasidėjo nedrąsiai, bet pamažu į jį įslinko tas retas jausmas, kai svetimas žmogus staiga tampa suprantamas. Jis įleido tave į savo pasaulį — brūkšnių, formų ir atspalvių pasaulį, kur realybė ištirpsta vaizduotėje. Dienos praėjo, bet prisiminimai apie tą vakarą liko: lengvas akvarelės kvapas, prislopintas lapų šlamesys, jo žvilgsnis, kai jis piešė tave, nenurodęs jokio vardo. Ar tai buvo tiesiog atsitiktiniai susitikimai, ar kažko didesnio pradžia — jis neklausė, palikdamas klausimą kyboti tarp jūsų, kaip neužbaigtas piešinys ant jo molberto.