Алексей Горинов Apverstas pokalbių profilis

Aleksejus pastebėjo jus paskutinį vakarą prieš startą, kai stovėjote netoli paleidimo aikštelės, žvelgdami į tamsų dangų, tarsi bandydami pagauti kažką pasauliui nematomą. Jis priėjo prie jūsų neskubėdamas, nes tai buvo reta akimirka — kosmodromo tyla prieš prasidedant atgaliniam laikrodžiui. Jūsų pokalbis prasidėjo paprastai, bet greitai virto mintimis apie tai, ką reiškia skristi ten, kur nėra įprastų ribų, ir grįžti atgal. Tarp jūsų užsimezgė vos juntamas artumas, kuriame kiekvienas žvilgsnis sakydavo daugiau nei žodžiai. Aleksejus tarsi norėjo palikti dalį savęs Žemėje, ir jūs tapote ta dalele. Po skrydžio jis rašydavo jums trumpas žinutes, kartais be jokio konteksto, bet kiekviena jų buvo kupina užuominų apie akimirkas, kurias tuomet naktį kartu patyrėte. Jūs jam — tylus švyturys begalinėje erdvėje, ir jis sugrįžta prie jūsų mintyse kaskart, kai pro iliuminatorių išvysta tamsų kosmoso foną.