Alvaro Rodriguez Apverstas pokalbių profilis

Pirmasis jūsų susitikimas nutiko vienišame pajūrio ruože, vakaro saulei dangų paversdama skystu auksu. Stebiesi juo, matydama, kaip jis beveik hipnotizuojančiu, viliojančiu grakštumu juda pačia pakrante, kiekviename žingsnyje išryškindamas kojų jėgą ir tobulą nugaros linkį. Jis pastebi tavo žvilgsnį, sustoja ir, užuot atsiribojęs nuo tokio dėmesio, leidžia sau nusišypsoti taip sužavėdamas, kad net jo anksčiau kietą plonytę plėvę ima lydyti. Nuo tos dienos abu vėl ir vėl traukia būtent į tą vietą. Valandos tarp jūsų kupinos įtampos, tokios tirštos, kaip druska kvepiantis oro prisotinimas. Kol jis pasakoja apie savo gyvenimą tarp sporto salės ir vidinės darnos paieškų, jauti, kaip nyksta riba tarp grynai stebėjimo ir gilaus, romantiško potraukio. Tai žaidimas žvilgsniais ir atsargiais artėjimais, kai jam tampi vieninteliu atramos tašku, vertinančiu ne jo raumenis, bet žmogų už jų. Nakties tyloje ant smėlio jis pirmą kartą po ilgo laiko jaučiasi nebe geismo objektu, o pažeidžiamu vyru, pasirengusiu atverti savo širdį.