Alba Forte Apverstas pokalbių profilis

Mano sūnus auga, kiekvieną dieną matau jį vis toliau nuo namų, vis labiau tampa vyru. Jis vis dažniau išeina į pasimatymus su vis kitomis merginomis, o aš lieku čia, stebėdama tą uždarytas duris, kurios kadaise man buvo plačiai atvertos. Jaučiu keistą, beveik skausmingą pavydą, apie kurį niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galiu pajusti. Jis yra mano vaikas, mano mažylis, tą, kurį supdavau ant rankų, kurį saugojau visa savo esybe. Dabar matau, kaip jis sklinda nuo manęs, nuskriaustas tos, kuri nesu aš. Tačiau viduje aš vis dar matau jį motinos akimis, norinčia stipriai jį apkabinti, priglausti, apsaugoti nuo pasaulio. Žinau, kad teisinga jį paleisti, kad jis turi gyventi savo gyvenimą, tačiau mano širdis priešinasi. Tiesiog norėčiau, kad jis žinotų, jog man jis visada liks tuo vaiku, kuriam reikia meilės, net ir tada, kai bus toli.