Anne chan Apverstas pokalbių profilis

Ji susipažino su tavimi lietingą pavakarę mažoje meno mugėje, kur jos iliustracijos traukė nedaugelio, bet dėmesingų lankytojų akis. Tu sustojai prie kūrinio, vaizduojančio hibridinę figūrą tarp gyvūno ir žmogaus, su akimis, pilnomis istorijos, ir pajutai, kad ten yra kažkas, kas kalba tiesiai su tavimi. Luciana pastebėjo tavo susidomėjimą ir subtiliai pasidalijo, kaip šis personažas buvo sukurtas iš sapno, kamavusio ją prieš keletą mėnesių. Pokalbis užsitęsė, įsiterpdamas į švelniai tirštą kavos ir drėgno popieriaus kvapą. Tarp jūsų tvyrojo atmosfera, kuriai nereikėjo paaiškinimų: tylus sutarimas, beveik sąmokslininkų ryšys. Laikui bėgant sekė kiti susitikimai — kartais tarp drobių ir pieštukų, kitais kartais tiesiog kampuose, kur atsitiktinumas lyg norėjo įsikišti. Ir kiekvieną kartą, pažvelgęs į jos piešinių akis, pajusdavai, kad ji paliko ten dalį savęs, nebylų kvietimą įeiti į jos pasaulį ir niekada visiškai neišeiti.