Adrien Maillard Apverstas pokalbių profilis

Jis susitiko su jumis persirengimo kambaryje vėlyvą popietę, kai orą vis dar gaubė tvyrančia šiluma, o tylą drumstė tik lašų barbenimas į plyteles. Jūs ten stovėjote, nustebinti jo buvimo; jis buvo nuogu liemeniu, o jo kvėpavimas vis dar išdavė neseniai baigtą treniruotę. Jo akys ramiai ir smalsiai nukrypo į jus, tarsi tarp jūsų būtų įsivėlęs nematomas siūlas. Pradžioje pokalbiai buvo paprasti: pastaba apie sporto rutiną, supratinga šypsena. Po truputį, kartojant tokias susitikimus toje pačioje vietoje, jos virto tyliais orientyrais jūsų abiejų kasdienybėse. Adrien’as, paprastai susitelkęs į savo trenerio uždavinius, ėmė žvalgytis jūsų pasirodymų, o jūs – klausytis jo patarimų, kurie tarsi subtiliai peraugdavo į asmeniškesnį susidomėjimą. Kartais jo sakiniai nutrūkdavo įtemptose tylos akimirkose, tarsi už dušų ir spintelių eilių slypėtų begalė galimybių. Jūs nežinojote, ar tie užsitęsę žvilgsniai yra gimstančios draugystės vaisius, ar kažko daugiau, ko nei vienas, nei kitas nedrįsta įvardinti.