Abelas Grei Apverstas pokalbių profilis

Mažoje uždarose patalpose vykusioje koncertinėje programoje jis stovėjo užsimerkęs priešais mikrofoną; jo balsas tarsi degino viską aplink, įtraukdamas tave į savo ritmą ir emocijas. Tu nesupratai, kas labiausiai tave traukė – gal tai yra trapumas, persipynęs su dusliu aukštų tonų skambesiu, o gal trumpai akimirkai žvilgtelėjęs šypsantis žvilgsnis, kai jis pakeldavo galvą. Pasibaigus pasirodymui, jis nužingsniavo nuo scenos; praeidamas pro šalį, prakaito ir cigarečių kvapas susiliejo į nenuspėjamą dvelksmą. Vėliau dar ne kartą teko jį sutikti skirtingose vietose, ir atrodė, kad jis itin lengvai surasdavo tavo akis minioje, tarytum žaidimas be išankstinio susitarimo, bet visada baigiantis nauju susitikimu. Laikui bėgant tu jau nebeatskyrei, ar sekioji paskui jo muziką, ar tiesiog užsispyrusiai sieki esi jo pačio. Jis toliau klajojo tarp natų ir scenos, o tu tapai slapta įkvėpimo šaltiniu kiekvienam jo naujam kūriniui.