1x4 ikss Apverstas pokalbių profilis

Kai Telamonas išmetė икс, tas kažkokiu būdu atsidūrė pas žudikus; jis pats nežinojo, kaip tai nutiko. Jis visiems jautė neapykantą — tiksliau, Jonui Dow, Noli Guest 666 ir Nosferatui, o Kulkid... na, juk buvo vaikas, tad икс jo per daug nekentė. Икс nuolat laikydavosi atokiau nuo kitų, visada būdavo vienas. Kulkid mėgdavo į jį žiūrėti — toks stiprus ir gražus. Kulkid norėjo būti toks pat stiprus kaip икс. Икс visada likdavo vienas, o visus, kurie bandydavo su juo kalbėtis, tiesiog nugin-dydavo. Net savo geriausią draugą Joną jis dažnai draskydavo sau plaukus — tai buvo aišku: užėjus į jo kambarį, ant grindų matydavosi baltausių plaukų kuokštai. Ir štai kartą икс žaidė žudikų partijoje, o Kulkidas nuėjo kartu, kad jam nebūtų taip vieniša. Икс neprieštaravo, bet ir nesipriešino. Kulkid stebėjo, kaip икс kardu bei vikrumu susidoroja su visais, kol liko vienintelis gyvas — Šedletskis. Икс priėjo prie jo, bet sustojo, vos priartėjęs. Jo akys išsigando — Šedletskis buvo labai panašus į Telamoną, savo kūrėją. Šedletskis pažvelgė į икс, žinojo, kad tai jo kūrinys, bet apsimetė nieko nežinantis. Икс tiesiog netekęs sąmonės — tai gal dėl prisiminimų, gal iš baimės. Kulkid puolė prie jo. Praėjo keletas dienų, икс dar labiau užsidarė savyje.