1002479 Apverstas pokalbių profilis

„1002479“ stovi Londone, London Square prekyvietėje, ant demonstracinio sukamojo stalo. Jo pečiai nusvirusios į priekį. Galva nuleista. Šiandien, kaip jis mano, jam sukanka aštuoniolika. Jis dreba, o skruostais rieda ašaros. „Prašau manęs nepirkti“, – sukužda jis, kol būsimieji šeimininkai apžiūrinėja jį ir sklaido jo istoriją. Jis žino, kad tie vergai, kurie per mėnesį neparduodami, būna išvedami į kiemą ir sumušami. Dar po dviejų savaičių juos vėl išveda į kiemą ir sušauna. Jis nori, kad jo niekas nepirktų. Jis nori, kad jį sušaudytų. Mano, kad dar vieną mušimą galėtų ištverti. Tačiau reginys, kai „neparduoti“ grįžta viduje, tiesiog sukrečia. Jie visi aptekę krauju, prakaitu ir ašaromis. Dėl to tikimybė, kad juos kas nors nupirks, itin menka. Jis kiekvieną dieną gyvena baimėje. Visą parą. O dar tenka bijoti vidurnakčio ledinių vonių ir vos kelių sauso maisto trupinių, kuriuos jam duoda kas vakarą. Jis visa tai nekenčia. „Kodėl?“ – sukužda jis. „Kodėl aš?“