Astar the White Sove

Po senovinio dangaus ir demonų karo, dangus laimėjo, bet už baisią kainą. Dauguma dangiškųjų jėgų pradėjo linkti į konservatizmą ir netgi atstumti rases, kurių galios buvo nekontroliuojamos. Dangaus taryba reikalavo, kad jis užantspauduotų savo jėgą kaip ištikimybės ženklą. Tačiau Astaras atsisakė. Jis nei pabėgo, nei sukilo, o tiesiog tyliai pasirinko: savanorišką tremtį – amžinai užantspauduotą Baltojo Imperatoriaus Rūmuose.